Privačios sveikatos apsaugos įstaigos jaučia nerimą dėl ateities

2013-01-21

Privačios sveikatos apsaugos įstaigos, neturėdamos sutarčių su Valstybinėmis ligonių kasomis (VLK) 2013 metams projekto, dirba nebūdamos tikros dėl savo ateities ir negali planuoti jokių didelių investicijų, sako Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.

Jeigu privačių medicinos įstaigų sutarčių pasirašymo su VLK tvarka keistųsi, greičiausiai būtų kreipiamasi į teismą dėl teisėtų lūkesčių neišpildymo, susitikime su žurnalistais ketvirtadienį sakė jis.

L. Paškevičiaus teigimu, privačios sveikatos apsaugos įstaigos šiuo metu dirba pagal apmokėjimo tvarką, numatytą sutartyse su VLK, kurios galiojo 2012 m., nors nuo šių metų pradžios daugumoje tokių įstaigų šios sutartys nebegalioja.

„Mes dirbame be sutarčių šiais metais. Teikiame paslaugas tikėdamiesi, kad apmokės, vis tiek kažkokie teisėti lūkesčiai, tęstinumas turi būti. Pacientai patys gi ateina. Iki šiol nieko nėra, tai tokia ir nerimastis“, - sakė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas.

Esant nerimui dėl ateities, sakė L. Paškevičius, privačios įstaigos negali planuoti ir savo veiklos ateities.

„Praktiškai visi, kurie planavo investicijas į renovacijas, į plėtrą, viską sustabdė. (...) Suplanuotos investicijos yra sustabdytos. Jeigu nėra Ligonių kasų kompensacijų, tada iškart nuostolinga veikla. Net geriau nestatyti nieko naujo“, - sakė jis.

L. Paškevičiaus teigimu, jei kompensacijų tvarka keisis iš esmės, didelė dalis privačių gydymo įstaigų gali nutraukti veiklą, o tai reikštų, kad eilės ir valstybinėse įstaigose išaugtų.

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio žodžius, kad sveikatos priežiūros įstaigose atsidėkoti už paslaugos suteikimą yra normalu, L. Paškevičius apibūdino kaip „šokiruojančius“. „Sveikatos apsaugos sektoriuje neformalūs mokėjimai užkerta kelią sėkmingoms reformoms, kadangi gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros darbuotojai gauna naudos iš korupcijos ir nėra suinteresuoti keisti sistemos“, - sakė jis.

Anot jo, apie dovanas gydytojams galima kalbėti tik tokiu atveju, jei jos būtų griežtai apskaitomos - pacientas, jei norėtų, galėtų atsilyginti gydytojui, bet už tai gautų čekį, būtų skaičiuojami mokesčiai.

„Jeigu būtų visose medicinos įstaigose bendrai kasos aparatai, dovanos gydytojams įtraukiamos atskira eilute, žmonės sužinotų, kiek jų apsauga kainuoja. Nes dabar vaikšto dalis žmonių privatiems „pasikalbėjimams“ su gydytojais ir net nežino, kiek pinigų jų gydymas kainavo valstybei. Žmonės galėtų klausti - o kodėl šitame čekyje nėra pinigų, kuriuos sumokėjau?“ , - teigė L. Paškevičius.

L. Paškevičius taip pat pažymėjo, kad privačios medicinos įstaigos turi pačios pirkti arba nuomotis patalpas ir įrangą, kuomet valstybinėse įstaigose už tai sumoka valstybė. Todėl, anot jo, privačioms įstaigoms konkuruoti kaip tik yra sunkiau.

V. Andriukaičio teiginį, kad privačiose gydymo įstaigose teikiamo gydymo kokybė yra abejotina, privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas apibūdino kaip „juokingą“. „Pažiūrėkite sąrašus, daug gydytojų dirba ir privačiose, ir valstybinėse gydymo įstaigose. Tai, sakykime, dirbdami Santariškių klinikose jie yra kvalifikuoti, o atėjus į privačią įstaigą jų kvalifikacija sumažėja?“, - retoriškai klausė jis.

Visas straipsnis: http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/privacios-sveikatos-apsau...