Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas: sveikata nėra tai, kas pigiausia Skaitykite daugiau: Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas: sveikata nėra tai, kas pigiausia
Straipsnio autorė: Rugilė Audenienė | Alfa.lt
Valstybė nepajėgi kompensuoti visų gydymo paslaugų, todėl bandymas nurodyti pacientams, kad už paslaugas medicinos įstaigose negali būti imamos jokios priemokos, nebent už kavos puodelį ar paveikslą ant sienos – neatspindintis situacijos. Svarbiau naikinti neapskaitomas nelegalias priemokas, korupciją, pagaliau skaidriai nustatyti valstybės nekompensuojamų paslaugų kainas ir išgyvendinti „atsidėkojimus“ gydytojams – tuo įsitikinęs Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.
Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kai kurių specialistų nuomone, nepasakė nieko naujo – tik patvirtino tai, kas pasakyta pirmame nutarime – kad Konstitucijoje įtvirtintos gyvybiškai būtinos paslaugos, finansuojamos biudžeto lėšomis. Žmonėms aktualu tai, kad gyvybei gelbėti būtinos paslaugos gali būti teikiamos ir privačiose gydymo įstaigose. Ar tai realu įgyvendinti?
Konstituciniame išaiškinime yra aiški takoskyra tarp gyvybiškai būtinų ir sveikatai išsaugoti reikalingų medicininių paslaugų. Tai nėra tapatūs dalykai, yra takoskyra – pavyzdžiui, žmogui, pagulėjusiam reanimacijoje, reikia toliau teikti paslaugas perkėlus į stacionarią gydymo įstaigą, paskui reikalinga reabilitacija. Buvo prezumpcija, kad visa ši seka turėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto. Tačiau Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad tiktai paslaugos, reikalingos gyvybei gelbėti ir saugoti, turi būti valstybės apmokamos iš biudžeto. Jos turi būti apmokamos viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms, tačiau tos paslaugos gali būti kompensuojamos ir privačiose įstaigose. Tai reiškia, kad su jomis turi būti sudarytos Ligonių kasų sutartys.
ANDRIUKAITIS APIE KT IŠAIŠKINIMĄ: LIETUVOJE NEGALIMA TURTINGESNIAM NUSIPIRKTI GERESNIO GYDYMO
Klausimas, ar tikrai visos privačios įstaigos gali teikti visą gyvybei būtiną pagalbą. Tiek privačios, tiek valstybinės ne visos gali tai daryti visa apimtimi. Bendroji būtinoji medicinos pagalba, kurios svarbiausias tikslas stabilizuoti paciento būklę – stabdyti kraujavimą, mobilizuoti galūninius lūžius, turėtų būti apmokama visoms įstaigoms. Pavyzdžiui, įvyko avarija, žmogus kažką susilaužė, prasipjovė – artimiausioje gydymo įstaigoje turėtų būti suteikta kvalifikuota pagalba, už ją turėtų sumokėti Ligonių kasos.
Tačiau yra kita, institucinė, arba specializuota medicinos pagalba, čia jau įstaigos turi būti aiškiai sudėliotos pagal turinį ir kompetencijas. Rajoninė ligoninė ar ambulatorinė klinika neatlieka kardiochirurgijos, neurochirurgijos, kai kurių onkologinių, torakalinės chirurgijos operacijų ir fiziškai negalės suteikti tokių paslaugų. Negali kiekvienoje ligoninėje būti kardiochirurgų, neurochirurgų, tai būtų neefektyvu, pasaulyje tokių dalykų nėra – tam skirti specializuoti centrai, ir įvykus, pavyzdžiui, politraumai, pacientai vežami į juos. Tokios paslaugos, aišku, brangiai kainuoja, gali būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto. Bet jei privačios įstaigos jas irgi sugeba suteikti, valstybei neturėtų rūpėti, kurioje vietoje tai bus daroma – apmokėjimas turėtų būti lygiavertiškas.
Esmė ta, kad žmogui ta paslauga būtų suteikta kuo greičiau ir arčiau – Konstitucinis Teismas tai aiškiai pasakė.
Antras jo pasakytas dalykas, priešingai, nei girdime iš ministro, sakančio, kad už paslaugas negali būti imamos jokios priemokos, nebent už kavos puodelį ar paveikslą ant sienos – Konstitucinis Teismas išaiškino, kad jei pacientas pageidauja, apmoka iš savo šaltinių arba papildomos draudimo bendrovės tam tikrą sveikatos priežiūros paslaugų dalį, kurios neapmoka Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondas.
Turima omenyje papildomi tyrimai ir panašios paslaugos?
Ne tik papildomi tyrimai. Dabar kompensuojamu įkainiu vienas balas nelygu vienam litui, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso paslaugos Kauno teritorinės ligonių kasos kompensuojamos 0,3 proc. balo verte. Įsivaizduokite, pagal Ligonių kasų paskaičiavimus, dabar vietoje už vieną balą sumokamo vieno lito sumokama 30 ct. Svarbu pasakyti, kad į įkainius nėra įtraukta ir ilgalaikio turto – pastatų, įrangos amortizacijos atskaitymai. Įkainiai tikrai nepadengia paslaugos kainos.
Pagal visus tyrimus, apie 30 proc. žmonės prisimoka patys – priemokomis arba nelegaliais mokėjimais, tik 30 proc. paslaugos dengia PSD fondas. Konstitucinis Teismas pasakė, kad jokios problemos nėra – žmogus gali susimokėti už paslaugas, ne tik už paveikslus. Čia tikrai pakankamai naujas pasakytas dalykas, ir čia Konstitucinis Teismas padėjo tašką.
Šis išaiškinimas, man atrodo, privers sveikatos sektorių skaidrėti, kad būtų įteisintos tos nelegalios priemokos, kurios mokamos gydymo įstaigose – pavyzdžiui, surašo sąrašą, nueik, žmogau, nusipirk siūlų, pirštines, nėra jokių apskaitymų. Žmogus perkasi, neaišku, koks įstaigos santykis su vaistine. O čia aiškiai pasakoma: paslaugos kaina turi būti nustatoma pagal normalią kainodarą, o ne taip, kaip dabar – kai kurios kainos nustatytos 1997 metais, o jomis vadovaujamės 2014 metais. Tai aišku, kad jos visiškai neatitinka savikainos, paslaugų kainos neturi jokio normalaus ekonominio paskaičiavimo, nėra paskelbtų skaidrių metodikų.
Skaitykite daugiau: Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas: sveikata nėra tai, kas pigiausia | Alfa.lt http://www.alfa.lt/straipsnis/15637693/Privaciu.sveikatos.prieziuros.istaigu.asociacijos.prezidentas..sveikata.nera.tai..kas.pigiausia=2014-02-28_06-44/#.VBNYKvmSyjI#ixzz3D8mWTxmZ
